Avinžirniai su medumi ir saldžiąja bulve

receptas 9

Orkaitėje kepti avinžirniai su medumi ir saldžiąja bulve

Cinamonu ir medumi kvepiantys avinžirniai puikiai dera su saldžia bulve, sūriais, alyvuogėm ar salotų lapais, todėl vietos improvizacijai čia gausu.

Šių karštų avinžirnių salotų su saldžia bulve pagaminimui reikia:

  • saldžios bulvės, 1 vnt
  • virtų avinžirnių, 1 indelis arba gera stiklinė virtų namuose
  • svogūno, 1 vnt
  • fetos ar haloumi sūrio
  • alyvuogių ar salotų lapelių
  • alyvuogių aliejaus
  • medaus
  • natūralaus jogurto, 150 ml
  • druskos
  • pipirų
  • cinamono
  • citrinos, 1/2
  • šalavijo lapelių

Įkaitinkite orkaitę iki 190 laipsnių. Bulvę nuplaukite ir perpjaukite pusiau išilgai bei patepkite alyvuogių aliejumi, pabarstytike druska ir pipirais. Tą patį padarykite su svogūnu ir sudėkite daržoves į kepimo formą. Kol bulvė ir svogūnas kepa sumaišykite avinžirnius su šaukštu medaus, pabarstykite cinamono. Kai svogūnas jau bus gražiai apskrudęs, o bulvė beveik iškepusi, suberkite avinžirnius į tą pačią kepimo formą ir kepkite dar 10 minučių. Iš jogurto padarykite gaivų padažą į jį įmaišydami citrinos ar laimo sulčių ir įtarkavę žievelės, pagardinkite smulkintais šalavijais, druska ir pipirais. Jei pasirinkote Kiprietišką haloumi sūrį pakepkite jį grilinėje ar sausuoje keptuvėje kol gražiai apskrus, jei naudosite fetą, ją tiesiog supjaustikite. Patiekite karštą bulvės puselę, kuri beje puikiai atšoka nuo luobelės, su karštais avinžirniais, svogūnu, alyvuogėm, sūriu ir jogurto padažu.

receptas 5

xoxo

MinykaDo

Advertisements

Citrininis keksas ir žygis pėsčiomis #walk15

Apie keksą, kuris buvo keptas kai už lango saulė švietė ir buvo vasariškai šilta, nors tada tebuvo balandžio pati pradžia, deja, dabar, nors ir gilyn į pavasarį, oras labiau vasariškas (čia toks žiemos mėnuo) nei paVASARIŠKAS. Pykta, visi liūdi, nesiskiria su žieminiais paltais, o juk balandžio pabaiga. Lietus, vėjas, kruša, šlapdriba, saulė ir vėl lietus, taip atrodo balandžio pabaigos šeštadienis, daryk ką nori, oro nepasirinksi, gali tik šiltai apsirengti ir mėgautis tuo ką turi čia ir dabar. Taip ir darom, po 12 kilometrų aplink gražiuosius žaliuosius ežerus sėdim ir ilsinam kojas, kątik prikirtom daugiaryžio, desertas, kurio nusipelnėm, dar tik bus gaminamas, namie šilta ir nevėjuota (ko nepasakyčiau apie lauką), žygis pėsčiomis, nors ir su keistu oru, buvo labai smagus, smegenys džiaugiasi gavę gryno oro, kojos fizinio krūvio po atsedėtos darbo savaitės. Čia keletas gražių akimirkų ir prisiminimai apie keksą, sakau, gal jei jum liūdna dėl pavasario keksas gaiviai citriniškas su puodeliu arbatos ir knyga pagelbės bent kiek, aišku, balansui palaikyti, ryt pažadėkit bent kelis kilometrus nužingsniuoti, nes ėjimas toks geras, nemokamas, atpalaiduojantis dalykas, džiaugiuosi jį atradus, nors kažin ar čia atradimas, greičiau supratimas apie jo teikiamą gėrį.

IMG_0240IMG_0256Processed with VSCO with c1 presetIMG_0259IMG_0251IMG_0245

Gana apie ėjimus ir žygius, kad ir kokie jie faini ir išvalantys smegenis, dalinuosi skaniom foto iš skaniai saulėtos dienos, tikiu, kad greitai jos grįš ir mes vėl šypsomis pasidabinę sedėsim lauko kavinėse, vaikščiosim parkuose ir gerėsimės tikrų tikriausiu pavasariu ir jo grožiu, nes po audros visada išlenda saulė.

IMG_7308 (1)IMG_7278 (1)IMG_7294 (1)

Citrininis keksas su glaistu 

Ko reikia keksui:

-100 g sviesto, minkšto
-100 g cukraus
-žiupsnelio druskos
-citrinos
-3 vidutinių kiaušinių
-150 g miltų
-30 g krakmolo
-2 arb.š. kepimo miltelių
-8 arb.š. citrinos sulčių
-50 ml pieno

Glaistui:
-cukraus pudros
-citrinos sulčių

Dubenyje sumaišyti sausus produktus tai yra miltus, kepimo miltelius ir krakmolą. Sviestą išplakti su druska ir tarkuota citrinos žievele iki purumo. Mušti kiaušinius po vieną ir vėl išplakti. Tada į sviesto plakinį įsijoti miltų mišinį ir atsargiai išmaišyti, įpilti tris arbatinius šaukštelius citrinos sulčių. Supilti mišinį į kepimo formą, aišku, jei ji ne silikoninė, pateptą riebalais ir kepti apie 25 min. iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Iškeptą keksą subadyti dantų krapštuku ir sulaistyti keliais šaukšteliais citrinos sulčių tada aplieti citrinos sulčių ir cukraus pudros glajumi (tiesiog sumaišyti šlakelį su pudra ir išmaišyti ikigražios tirštos masės, tokios kuri dar bėga ir liejasi ant kekso po truputi stingdama).

IMG_7338 (1)IMG_7343 (1)IMG_7340 (1)

Receptas iš Citrininis keksas

xoxo

MinykaDo

Svogūnų pyragas su sūriu ir muskatu

IMG_7257 (1)

IMG_7243 (1)

Jau tapęs favoritu, žiauriai paprastas svogunų pyragas kvepiantis muskatu (kai kas vis dar vadina muškatu, nors pagal VLKK tai muskatmedžio vaisiaus kauliukas, todėl priimtinesnis yra muskato riešuto pavadinimas) būtų kepamas kasdien, jei ne tos ašaros reidančios per skruostus juos pjaustant ir kepinant. Vien dėl šitos priežasties šis pyragas labiau išeiginis.

IMG_7239 (1)IMG_7265 (1)

Svogūnų pyragas

Įdarui:

  • 4-6 svogūnai (didelių užteks 4, mažesnių reiks bent 6)
  • aliejaus kepimui
  • 1 kiaušinis
  • 4-5 šaukštai nat. jogurto arba grietinės (arba 1/2 stiklinės grietinėlės)
  • muskato riešuto (geriausias, aišku, šviežiai tarkuotas)
  • sūrio (tikrai nebūtina, bet nerealiai tinka koks džiugas smulkiai patarkuotas ant viršaus, arba paprastas fermentinis sūris)
  • druskos ir pipirų
  • aguonų arba juodų sezamo sėklų papuošimui (irgi galima nedėti)

Pagrindui:

  • 1 stiklinė miltų
  • 50 g sviesto
  • apie 120 ml pieno
  • 1 a.š kepimo miltelių
  • druskos

Miltus sumaišyti su kepimo mileliais ir druska tada supjaustyti sviestą kubeliais ir viską kapoti peiliu kol gausis tokie trupiniai, geriausia tai daryti ant pjaustymo lentelės. Ant gautų trupinių pilti pieną ir peiliu jį įmaišyti į tešlą arba iškarto imtis darbo rankomis. Tešla tokia keistoka gaunasi, sunkokai susiminko išpradžių, bet galiausiai turim puikią tinkančią kočiojimui tešlą. Iškočiojam ją plonai ir padengiam kepimo formą (geriausiai atsegamą, vidutinio 24-26 cm skersmens). Svogūnus supjaustom griežinėliais ir pakepinam keptuvėjė su alyvuogių aliejumi kol gražiai pagels ir bus skaidrūs (kokių 10 min ant vidutinės kaitros), pagardinam juos druska ir pipirais ir palikam pravėsti. Tuo tarpu sumaišom kiaušinį su jogurtu, įtarkuojam muskato riešuto, įberiam druskos ir pipirų. Įkaitinam orkaitę iki 200 C ir suformuojam pyragą: dedam svogūnus ant tešlos pagrindo ir užpilam kiaušinio plakiniu, galiausiai pabarstom tarkuotu sūriu ir aguonomis. Kepam apie 25-30 min. Valgom karštą ar šaltą (jei liks).

IMG_7225 (1)IMG_7224 (1)

Receptas adaptuotas pagal Svogūnų pyragas

xoxo

MinykaDo

 

Špagatas. Jei noro yra bus ir jis.

Challenge accepted arba kaip sesės siekia vieno tikslo – špagato!

IMG_6492

Nuo ko viskas prasidėjo 

splss

Va taip atrodo špagatas po gal poros savaičių. Atrodo,  kad net ne špagatą bandau daryti, bet tokia buvo pradžia. 

Šitas tikslas jau yra buvęs mano metų must  do sąraše, bet tada (prieš metus, kitus) taip ir liko be pliusiuko šalia. Pritrūko visko.. noro, laiko, užsispyrimo, palaikymo, motyvacijos ir dar velniai žino ko. Bet pasiteisinimai niekam neįdomus, žinau. Go hard or go home, sako internetas. Na arba kas norės tas ras būdą, kas nenorės tas ras priežastį. Radau tada ne vieną ir.. svajonė lik sveika.. 

Visai neseniai supratau, kad metai bėga, lankstumo kreivė krenta žemyn, o must to do sąraše yra nepasiektų tikslų, kuriem pasiekti dar turiu laiko ir smarvės ar bent jau tikiuosi, kad turiu.

Hm, na gerai, kažkaip taip ir prasidėjo linksmybės, kurios jau tęsiasi kone penktą mėnesį. Pradžių pradžia turbūt galima laikyti lapkričio 7 dieną.

Taip taip, internete pilna klipukų ir straipsnių pavadinimais: špagatas per dvi savaites; špagatas per mėnesį; pratimai padėsiantys atsisėsti ant špagato per trumpą laiką ir taip toliau ir panašiai. Deja. Ne. Savaitės neužteko, mes (aš ir mano blondie sporty sesė) to ir nesitikėjom. Sakėm taip: davai pabandom, nieko neprarasim, iki kelionės padarysim (arba NE) ir būsim lanksčiosios sesės (arba irgi NE, visada yra tikimybė). Davėm sau, a nei daug nei mažai, 3 mėnesius. Prasidėjo straipsnių, video pamokų, pratimų ir kitokios info paieškos. Ant šaldytuvo pakibo lapas-grafikas su datom, mankštos trukmės registravimu ir net motyvuojančiu flexible is sexible užrašu (čia daug vieno blondino vlogerio ir split’ų meistro įtakos, jis ten viršuij nuotraukoje). Vėliau (po mėnesio skausmo, apie jį vėliau) atsirado ir kitas užrašas “no gain.. just pain”. Tikrai. Tada vėl motyvuojantis “go hard or go home” ir vienas po kito, motyvuojantys ir nelabai jie ten kaupiasi, grafikas pilnėja. Namie atsirado jogos kilimėlis, jogos plyta (lengvesnė nei statybinė). Dabar jau ir tempimo virvė. Kiek interviu padaryta šia tema su draugais nuo vaikystės ant špagato sėdinčiais, kažkada sėdėjusiais, ar taip ir iki galo neatsisėdusiais, bet motyvuojančių žodžiu negailinčiais, su gimnaste (buvo kažkada ir padarydavo be vargo) mama, kiek išanalizuota visko ir sukaupta informacijos, apie instagram ir pinterest nuotraukų peržiūras nebekalbu, jų irgi prikaupta šimtai, kas tikrai motyvuoja. 

Tempimo pratimai ir jų dažnumas – štai kas svarbiausia judant link šito tikslo. Beveik kasdien, beveik visada nemažiau nei 40 minučių, dažniausiai sąžiningai ir su apšilimu. Va taip vat judam į priekį.

splits

“Špagatas vis dar in progress. Žemė artėja, traukos dėsnis atrodo turėtų neužilgo suveikti, raumenys ištysti ir laimės klyksmas pasigirsti. Tikimės, norim ir siekiam” tai buvo paskutinis sakinys preiš išsaugant užrašo juodraštį, prieš kelionę į svajonių Tailandą, su svajonių paplūdimiais, tik dėja be svajonių špagato juose, be pasiekto tikslo ir vis dar in progress su pažadu nepasiduoti. 

Continue reading

Burokėlių salotos su daigais ir sūriu

Pavasario pranašas pas mane yra salotos. Kai lėkštė nusidažo burokėlių raudoniu ir rukolos žaluma – žinok, man pavasaris ir nesvarbu, kad gal dar prisnigs iki kelių ar bent iki gurnukių. IMG_7036 (1)

 

IMG_7030 (1)

Labai paprastos, bet labia skanios salotos daromos iš:

  • virtų burokėlių
  • saulėgrąžų daigų
  • rukolos
  • fetos ar kitokio sūraus sūrio
  • anakardžių arba graikinių riešutų
  • moliūgų sėklų
  • džiovintų spanguolių
  • ypač tyro alyvuogių aliejaus
  • citrinos sulčių
  • pipirų

Tikrai nemanau kad reikia gaminimo eigą rašyti. Čiop čiop viską į lėkštę, aliejaus, pipirų ir skanaus.

xoxo,

MinykaDo  

 

Udon noodles su soja

Udon makaronai tai čia toks japoniškas išmislas iš kurio daro jie ten visokias sriubas ir savotiškus patiekalus. Gražūs jie, taip supakuoti fancy ,porcijomis ir net perrišti gražiai. Patys makaronai daromi iš kviečių ir yra tokios plačių spagečių formos. Žodžiu čia ne apie jų formą ar sudetį, o apie tai kaip mes juos valgėm ir kaip mums patiko. Aišu, kaip visada, naudojau daug improvizacijos, bet jos į ingridientų sąrašą jau nebeįtraukiau, man ji kaip kokia druska ir pipirai – savaime suprantama.

IMG_7001 (1)

– udon makaronų

-mėsos kukuliukų arba vištienos gabaliukų

-šparaginių pupelių

-svogūno

-saulėgrąžų daigų

-česnako

-sojos padažo

-kario pastos

-citrinos sulčių arba ryžių acto

-šviežio imbiero gabalėlis

-čili

-žemės riešutų

Makaronus išverdam, nuplaunam šaltu vandeniu ir paliekam. Kepinam mėsą, su smulkintu česnaku, imbieru, svogūnu ir čili. Sumetam pupeles ir dar pakepinam, kepimui, savaime aišku, naudojam šiek tiek aliejaus, priklausomai nuo to ką kepinam. Pilam sojos padažo kelis šaukštus, įdedam kario miltelių arba pastos, šlakelį vandens ir citrinos sultis arba ryžių actą, paragaujam ir galiausiai dedam makaronus. Gerai išmaišom, dedam į lėkštes ir patiekiam su saulėgrąžų daigais.

IMG_6998 (1)

xoxo

MinykaDo

Varškės spurgytės

Mėgstu varškės apkepus labiau negu labai, bet varškės spurgos yra išvis virš visko (kalbant apie varškę).

Man jos labai primena vaikystę, gal kad babos kaimynė kepdavo tobulas savo anūkei, o ji ir mus, išsinešus jų maišelį į kiemą, pavaišindavo. Tokios apibarstytos cukraus pudra, tokios labai varškinės, nemažos ir tokios skanios jos būdavo, atrodo kaip vakar valgiau, o metų bent penkiolika prabėgo.

Prisipažinsiu, kepiau gal antrą kartą gyvenime, su didele baime, kad vėl bus permirkę aliejuj ir pusžalės viduj, bet va, pavyko ir baimės išsilakstė. Net galvoju kada greitai vėl kepti, jau be jokių baimių, na nebent priaugti kokį centimetrą aplink bambą, bet apie šitas baimes ne šitam įraše.

14516525_697298653761094_7370525190045415707_n

Continue reading

Risotto su baravykais arba miško kvapo daugiaryžis

IMG_6681 (1)

Kai nebežinai ką gaminti pietums ir nori ryžių. Arba kai ant stalo stovi neišgerto vyno taurė ir ji tampa tavo patiekalo įkvėpimu. Arba kai pagalvoji kad šaldiklyje vis dar daug dėdės rudenėlio sugrybauto gėrio arba..  nesvarbu, kuris arba, nes puode užvirė tikrų tikriausias risotto, mammma miiia, kaip jis kvepėjo grybų karaliais.

Kad mėgstu ryžius seniai žino visi, bet kažkodėl kad puode kunkuliuotų daugiaryžis reikia kažkokių keistų įkvėpimo šaltinių ir nuotaikų, keista, o juk taip lengva ir taip skanu, taip nedaug produktų ir net nedaug indų plovimo. Pasižadu, čia ne taškas risotto gamyboj ir dar bent vieną eksprimentinį, su kokiom įdomybėm išvirsiu iki maudimukų sezono, o dabar apie risottą su baravykais.

IMG_6710 (1)IMG_6697 (1)

Rissoto su baravykais

Continue reading

Rikotos ir maskarponės sūrio pyragas (cheesecake) su avietėmis

Cheesecake’ų niekada nebus per daug. Jų ir neskanių, matyt, nebūna. Kepti ar šaldyti, su uogom ar be jų, su karamėle ir riešutais, su šokoladiniu ar su baltu pagrindu, riebūs ar nelabai – nesvarbu, nes visi man jie yra tobuli. Šitas ne išimtis. Tos uogos ant viršaus ir tas lengvas švelnumas kartu su šokoladiniu pagrindu tikrai žavi.IMG_6752 (1)

IMG_6890 (1)

O jo atradimo istorija tokia trumpa su laiminga pabaiga.

Atnešė kolegė va tokį gražuolį pusryčiams į darbą, tada jis kaip koks virusas išplito per visą skyrių skleisdamas savo nuostabiai švelnų skonį ir kas be ko, sukėlė tikrą šurmulį ir diskusijas kam gi atiteks paskutinis gabaliukas (įprastas reiškinys, ypač kai kažkas pagamina tokį ar panašų šedevriuką) ir kur rasti jo receptą. Viskuo buvo pasidalinta. Receptas pasirodo iš Beatos virtuvės o ir aš net neabejoju, kad buvau nei pirma nei paskutinė, kuri jį dar ir namie išbandė ir išragavo, nes juk gėrį reikia skleisti ir juo dalintis.

IMG_6835 (1)IMG_6866 (1)Sūrio pyragas su maskarpone ir rikota bei šaldytom avietėm

Continue reading

Benedikto kiaušiniai sekmadieniams

Labai mėgstu Benedikto kiaušinius, nors ir iki tobulo jų paruošimo dar kaip iki Paryžiaus pėsčiomis, draugai nebrokija ir labai nori, vadinasi, jau valgomi, todėl gaminu, karts nuo karto, sekmadienio rytais ar vakarais. Gaila, kad visada toks netikėtas jų gaminimas būna ir Hollandaise padažas kažkaip iškrenta iš meniu, bet jau pažadėjau sau, kad greit bus pilnas komplektas su padažais ir visa kuo, o tam kartui pora žodžiu kaip verdu ir su kuo valgom tuos be lukšto virtus kiaušinius.

IMG_6598 (1)

Be lukšto virtas kiaušinis

Naudoju didelę keptuvę, ale wok. Joje užkaičiu vandens, kokius 6cm ir įberiu druskos. Acto nededu, man jis poto labai jaučiasi ir tai man nepatinka. Geriausia naudoti šviežius ir didelius kiaušinius. Kiaušinius sumušu į dubenėlius ar puodelius ir po vieną leidžiu į verdantį vandenį. Sumažinu kaitrą iki vidutinės ir leidžiu pavirti pora minučių, čia reikia atsargiai, nepervirti, kad trinys būtų skystas, nes čia ir yra tas cinkelis, kurį aš taip dievinu. Traukiu lauk su kiaurasamčiu ir tada seka paprasta: kaizerio ar kitokia bandelė , paskrudinta gril keptuvėje su šlakeliu alyvuogių aliejaus, ant jos rukola, nuostabusis kiaušinis, padažas, šiuo tinginių atvėju – majonezas, lašiša, kaparėliai ir pomidoriukai. Karūnuota, žinoma, šviežiai maltais pipirais. Tai tiek to vargo, atrodo baisiai čia jo daug, bet taip nėra.

IMG_6624 (1)

Benedikto kiaušinis

 

Mėgstu sekmadienius vien dėl tokių pusryčių.

xoxo

MinykaDo