Citrininis keksas ir žygis pėsčiomis #walk15

Apie keksą, kuris buvo keptas kai už lango saulė švietė ir buvo vasariškai šilta, nors tada tebuvo balandžio pati pradžia, deja, dabar, nors ir gilyn į pavasarį, oras labiau vasariškas (čia toks žiemos mėnuo) nei paVASARIŠKAS. Pykta, visi liūdi, nesiskiria su žieminiais paltais, o juk balandžio pabaiga. Lietus, vėjas, kruša, šlapdriba, saulė ir vėl lietus, taip atrodo balandžio pabaigos šeštadienis, daryk ką nori, oro nepasirinksi, gali tik šiltai apsirengti ir mėgautis tuo ką turi čia ir dabar. Taip ir darom, po 12 kilometrų aplink gražiuosius žaliuosius ežerus sėdim ir ilsinam kojas, kątik prikirtom daugiaryžio, desertas, kurio nusipelnėm, dar tik bus gaminamas, namie šilta ir nevėjuota (ko nepasakyčiau apie lauką), žygis pėsčiomis, nors ir su keistu oru, buvo labai smagus, smegenys džiaugiasi gavę gryno oro, kojos fizinio krūvio po atsedėtos darbo savaitės. Čia keletas gražių akimirkų ir prisiminimai apie keksą, sakau, gal jei jum liūdna dėl pavasario keksas gaiviai citriniškas su puodeliu arbatos ir knyga pagelbės bent kiek, aišku, balansui palaikyti, ryt pažadėkit bent kelis kilometrus nužingsniuoti, nes ėjimas toks geras, nemokamas, atpalaiduojantis dalykas, džiaugiuosi jį atradus, nors kažin ar čia atradimas, greičiau supratimas apie jo teikiamą gėrį.

IMG_0240IMG_0256Processed with VSCO with c1 presetIMG_0259IMG_0251IMG_0245

Gana apie ėjimus ir žygius, kad ir kokie jie faini ir išvalantys smegenis, dalinuosi skaniom foto iš skaniai saulėtos dienos, tikiu, kad greitai jos grįš ir mes vėl šypsomis pasidabinę sedėsim lauko kavinėse, vaikščiosim parkuose ir gerėsimės tikrų tikriausiu pavasariu ir jo grožiu, nes po audros visada išlenda saulė.

IMG_7308 (1)IMG_7278 (1)IMG_7294 (1)

Citrininis keksas su glaistu 

Ko reikia keksui:

-100 g sviesto, minkšto
-100 g cukraus
-žiupsnelio druskos
-citrinos
-3 vidutinių kiaušinių
-150 g miltų
-30 g krakmolo
-2 arb.š. kepimo miltelių
-8 arb.š. citrinos sulčių
-50 ml pieno

Glaistui:
-cukraus pudros
-citrinos sulčių

Dubenyje sumaišyti sausus produktus tai yra miltus, kepimo miltelius ir krakmolą. Sviestą išplakti su druska ir tarkuota citrinos žievele iki purumo. Mušti kiaušinius po vieną ir vėl išplakti. Tada į sviesto plakinį įsijoti miltų mišinį ir atsargiai išmaišyti, įpilti tris arbatinius šaukštelius citrinos sulčių. Supilti mišinį į kepimo formą, aišku, jei ji ne silikoninė, pateptą riebalais ir kepti apie 25 min. iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Iškeptą keksą subadyti dantų krapštuku ir sulaistyti keliais šaukšteliais citrinos sulčių tada aplieti citrinos sulčių ir cukraus pudros glajumi (tiesiog sumaišyti šlakelį su pudra ir išmaišyti ikigražios tirštos masės, tokios kuri dar bėga ir liejasi ant kekso po truputi stingdama).

IMG_7338 (1)IMG_7343 (1)IMG_7340 (1)

Receptas iš Citrininis keksas

xoxo

MinykaDo

Portugalija, nostalgija ir Pastel de nata pyragaičių giminaičiai

Noriu kažko, kažko saldaus, kažko su kremu. Prisimenu Pastel de nata portugališkus pyragėlius, kurių būnant nuostabiojoj Portugalijoj sukramsnota tikrai kad ne viena dešimtis. Su kava, be kavos, pietums, pusryčiams, vakarienei ir taip nuo kelionės pradžios iki pat kelionės pabaigos. Pamėgti juos nesunku tikrai, kaip ir pačią Portugaliją.

Tai ką, naršau ir googlinu kol randu pastel de nata kremą, kuris kaip mat primena Portugaliją ir tuos mažus skanius pyragiukus. Taip noriu! Ne tik jų noriu, bet ir kepti noriu ir atgal į Portugaliją noriu.

IMG_7519

Sintra, Portugalija.

IMG_7545

Sintra, Portugalija 2013.

Atrodo lyg pernai čia būta, o praėjo ketveri metai. Jau tada sau pažadėjau, kad grįšiu paragauti to ko nespėjau ir ko siaubinga angina neleido išragauti, o akys taip norėjo tų bacalhau, žuvų, sriubų ir desertų. Būna, kad dalis kelionės tiesiog išsitrina arba lieka kaip juoda demė, kur atrodo kažkas turėjo būti bet nebuvo. Susirgti svajonių šaly nebuvo mano planas, bet žmogus planuoja, o likimas juokiasi. Ir vistiek parsivežti krūvą nuostabių prisiminimų pavyko, pavyko ir paragauti dalelę Portugalijos. Pamatyti Sintros grožybes, Coimbrą, nuostąbujį Porto ir visiškai į jį nepanašią Lisaboną.

IMG_7410

Lisabona, Portugalija.

Pabaigiu raustis tarp nuotraukų ir receptų, susirenku viską ko reikia kremui:

  • ~400 ml pieno
  • 4 kiaušinių tryniai
  • 75 ml grietinėlės
  • 3 v.š. Cukraus
  • 2 v.š. Bulvių krakmolo (arba miltų, kaip rašo recepte)
  • Žiupsnelis druskos
  • (Pasirinktinai: cinamonas, vanilė, citrinos žievelė)
  • šaldytos bemielės tešlos

Ir pradedu

Viską sumaišau (su plakimo šluotele) mažam puode ir tada pradedu kaitinti (ant vidutinės kaitros) nuolat maišydama. Kaitinu iki užvirimo, kremas tirštėja, aš maišau ir vuolia! Kremas užverda, sutirštėja, paragauju ir pilu į dubenėlį, uždengiu maistine plėvele (priglaudžiu plėvelę prie kremo, sako tada nesusidaro plutelė) ir leidžiu atvėsti.

Atvėsusį kremą dedam į sluoksniuota tešla išklotas formeles. 

Kepam 190 laipsnių orkaitėje kol įgauna gražią rudą spalvą.

IMG_4438

Pastel de nata

Norėtųsi originalaus recepto, bet kol jo nėra bent kremas tikras ar panašus į jį ir labai primena Portugaliją.

IMG_7429

Saulėlydis Lisabonoj.

Prisiminimais, nuotraukomis ir kepančių Pastel de nata kvapu apsikrovus sėdžiu ir galvoju, kada vėl pamatysiu ir paragausiu Portugalijos, taip norėčiau Faro ir Algarvės grožiais pasidžiaugti, porto ir bacalhau vakarienei užsisakyti ant vandenyno kranto besimėgaujant saulėlydžiu, bet šiam vakarui užteks ir Pastel de nata su arbata.

IMG_7412

Lisabona, Portugalija.

Vidurvasaris arba Midsommar lėkštėje

Dienos tooookios ilgos, naktys tooookios trumpos, lauke taip žalia, viskas taip žydi.. Aha, vasara įsibėgėjo kaip reikalas, na aš čia apie laiką, toli gražu ne orą. Apturėtas šalčiausias gegužės mėnuo per paskutinius 200 metų, o tada seka šaltas ir vėjuotas birželis. Iki pat šiol (birželio vidurio) saulė nesistengė mūsų lepinti ir nurengti iki maudimosi kostiumėlių, jai gal labiau patinka pavasario megztinių ir aulinių batų kolekcija, velniai žin, bet liūdna, kai taip lauki, žmogus, to šviesaus ir saulėto birželio, o jis spyriojasi ir nepasirodo savo visu gražumu. Midsommar orų prognozės žada sugadinti ar bent labai pasistengti užgesinti laužus, mat nei šilumos nežada būti, nei saulės. Gana apie orus, dabar apie patį midsommar truputis. Švedija garsėja savo baltosiomis naktimis, ta trumpiausia ir šviesiausia jau po poros dienų (šiais metais midsommarafton išpuola 19 birželio penktadienį (kaip visada), mat čia ne Joninės, todėl ir data kilnojama)! Visur degs laužai ir liesis švediškas snaps (šnapsas) prie šviežių bulvių ir silkės užkandos, o desertui ne kas kitas, o sezono gražuolės braškės! Taip švenčia švedai, su daug dainų, laužų ir šokių aplink juos, kur maistas irgi labai svarbus! Prie silkės su šviežiomis bulvėmis patiekiami smulkinti laiškiniai česnakai bei grietinė.

Va štai taip plius minus gali atrodyti midsommar šventės lėkštė, aišku, nepamirštant šalia stikliuko su snaps ir dubens su braškėm!

Silkė su garstyčiomis (saldu!) ir silkė su svogūnais (taip pat saldu, pasirodo švedai nelabai valgo kitokios silkės apart saldžiai paruoštos) gan neįprasta man lietuvei, bet skanu, neįprasta, apie šviežias bulves nereikia turbūt ir kalbėti, tobula, nuostabu, nepakartojama, grietinė sušvelnina viską, o laiškinis česnakas čia puikiai dera kaip ir smulkintas raudonas svogūnas, dar šiek tiek krevečių ir ridikėlių. Skanu, bet kažin ar kada būčiau pagalvojus, kad valgysiu saldžią silkę su garstyčiom, grietine ir ridikėliais. Įdomus tas gyvenimas kaip ir kulinarijos pasaulis.

Skanių vasaros vakarų! Špygas laikom, kad bent nelytų!

xoxo,

MinykaDo

STRIMELĖS. NEI ŽVYNO, NEI UODEGOS.

Kaip  čia pasakius, aš nežvejojau, bet norėčiau, nu nesvarbu, kitąkart. Aš kepiau šašlyką kol vyko žuvies traukimas iš vandens, kurios pritraukta nedaug, vos kelios, bet svarbu gi procesas, o ne rezultatas ir laimėjimai. Kelios strimelės žiopčioja kibire, vėliau važiuoja namo ir žiūri didelėm akim į mane tarsi sakydamos „ei, tu, netemk į naktį ir galvok greičiau ką su mumis darysi”. Tiek to ir galvojimo, išdorojau ir iškepiau. Viskas.

strimeles

Strimeliukai

Strimelytės, druskytė, pipiras, krapai, džiuvesėliai, svietas.

Paprieskoniuotos, apvoliotos džiuvėsėliuose ir keptos ant sviesto. Susivalgė greitai ir skaniai.

IMG_0517

Labai geras šeštadienis su pasiplaukiojimais, pažvejojimais, pasideginimais, pakepimais, prisivalgymais, kai kam net ir su beveik pasimaudymais šaltam vandeny, bet visada gera pabūti gamtoj, ypač kai ji tokia graži, nors ir pavasaris nelabai lepina šiltais orais.

Continue reading

Višta ar kiaušinis?!

Gal višta, o gal ir kiaušinis pirmas, bet juk svarbiausia, kad egzistuoja abu. Ypač šiandien.

Gražių VELYKŲ! 

IMG_0022

Labai mėgstu kiaušinius, jokiu būdu ne kietus, bet tuos tokius 4-ių minučių, su dar šiek tiek skystu, ryškiu tryniu, kai gali jį valgyt šaukšteliu arba dažyti skrudintos duonos riekutę į jį. Nom! Man tai vieni tobuliausių pusryčių, bet va per Velykas nenoriu aš jokių kiaušinių. Gerai, kad pilna visokio kitokio gėrio. Labai noriu visu tuo pasidalinti, o ypač tais naujais mano išbandytais skanėstais.

Continue reading

“It is never too late and you are never too old”

IMG_0097..ir kadangi Velykos lyg ir prisikėlimo metas, tai rise like a pheonix (čia su barzdota moterim neturi nieko bendro, jei netikit tai pažiūrėkit profilio nuotrauką), bet prieš lygiai tris metus MinykaDo jau bandė rašyti blogą, tik iš to neišėjo nieko gero. Blog’as taip ir liko blogu, nors norėjau, kad būtų geras (ar bent jau naudingas man).

Bandau iš naujo, noriu turėt savo receptus vienoj, lengvai pasiekiamoj vietoj (turiu ir receptų knygutę, bet sunku ją visur nešiotis, o internetas visada kišenėje).

Šiaip ar taip rašau gi karts nuo karto apie maistą, receptus ir savo eksperimentus facebooke (pagaminta su meile –> https://www.facebook.com/FoodMaistas) bet ten kažkaip ankšta man, todėl aš sakau HELLO BLOG WORLD!

Skanaus skaitymo!

xoxo

MinykaDo